Fizinio asmens bankroto tendencijos pradeda ryškėti

Fizinio asmens bankroto tendencijos pradeda ryškėti

Fizinio asmens bankroto įstatymas Lietuvoje įsigaliojo 2013 metais. Pats procesas buvo apipintas skirtingų mitų ir legendų. Vieni peikę šį įstatymą, kiti jo labai laukė.

Akivaizdu, kad prabėgus tam tikram laiko tarpui pradėjo ryškėti ir tam tikros fizinių asmenų bankroto tendencijos. Dera pažymėti, kad lietuviai yra pakankamai santūrūs žmonės ir savo finansinius sunkumus, stengiasi įveikti savarankiškai. Bankrutuoti neskubama ar nedrįstama.

bankrotas

Nors atidžiau išnagrinėjus fizinio asmens bankroto bylų iškėlimo tendencijas, darosi aišku, kad kas mėnesį pateikiamų paraiškų skaičius po truputį didėja. Tai lemia tobulėjanti tiek teismų, tiek bankrotą administruojančių asmenų praktika. Šių bylų institutas yra pakankamai naujas mūsų šalyje, tad tiksliai susipažinti su visais reglamentais ir reikalavimais užtrunka. Neretai ir bankrutuoti sumanę žmonės privelia klaidų, teismui tenka tokias paraiškas naikinti, o asmenins iš naujo gilintis į įstatymo subtilybes.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad žmogus, kuris nusprendė pasinaudoti fizinio asmens bankroto įstatytu, turi ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos privalo apie tai raštu informuoti visus kreditorius. Pareiškime iškelti bankroto bylą privalo būti ir tiksliai nurodytos nemokumą sukėlusios priežastys bei pateikiami aiškūs įrodymai, kurie pagrindžia asmens nemokumą.

2013 metais daugiausiai fizinio asmens bankroto bylų buvo iškelta Kaune. Tiksliai nurodyti būsimas tolimesnes bankrutuoti sumaniusių asmenų tendencijas nėra lengva. Panašu, kad didieji Lietuvos miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys), tai bus ta terpė, kur žmonės pasiryš bankrutuoti.

Per daug stebėtis nereikia. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose per ekonomikos pakilimo laikotarpį buvo įprasta skolintis. Vieni norėjo įsigyti nekilnojamo turto, kiti siekė pradėti savo verslą. Dabar nekilnojamo turto vertė yra šiek tiek sumenkusi, nei ji buvo prieš kelis metus. Žmonės nebe sugeba susidoroti su mokesčių našta, o gal tuo metu ir blaiviai neįvertino savo galimybių.

Nereikia pamiršti ir ekonominio nuosmukio, kai verslininkai laidavo kredito įstaigoms už savo įmones, o jos krizės laikotarpiu bankrutavo. Panašu, kad šie asmenys sudarys ne menką bankrutuoti nusprendusių žmonių dalį. Kalbėti apie sąžiningumą per daug nereikia, nes įstatyme yra pakankamai saugiklių, kurie padeda išvengti sukčiavimo atvejų.

Vis dažniau pasigirsta kalbos apie protingą skolinimąsi. Akivaizdu, kad turi augti žmonių finansinis raštingumas, tada sumenks noras bankrutuoti.