Bankrotas

Apie bankroto procesą paprastai

Lietuvoje 2013 metais kovo 1 dieną įsigaliojo Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Jis suteikia teisę žmogui bankrutuoti ir atsikratyti slegiančių skolų. Viskas atrodo labai paprasta, bet bankroto procedūra turi tam tikrų niuansų, kuriuos čia pasistengsime apžvelgti. Paprastai ir aiškiai apie bankroto procedūrą.

Pagal dabar galiojantį įstatymą bankroto procedūrą galima suskirstyti į keturis etapus. Pirmas etapas yra svarbiausias, nes šiuo metu fizinis asmuo inicijuoja bankroto procesą kreipdamasis į teismą dėl bylos iškėlimo. Prieš tai, žinoma, reikia atlikti tam tikrus namų darbus. Apie ketinimą kreiptis į teismą fizinis asmuo privalo ne vėliau kaip prieš mėnesį raštu pranešti visiems kreditoriams. Darbas nesudėtingas, jei kreditorių nėra daug. Šiuo etapo metu asmuo neprivalo teismui pasiūlyti bankroto administratoriaus kandidatūros, bet tolimesni žingsniai be jo yra neįmanomi.

Bankrotas

bankrotas

Antrasis etapas prasideda tada, kai teismas iškelia bankroto bylą. Bet kokia vykusi finansinė veikla yra automatiškai sustabdoma. Laikoma, kad sueina visi terminai, nebeleidžiamas įskaitymas, delspinigių skaičiavimas, draudžiamas disponavimas turtu bei ribojamas disponavimas piniginėmis lėšomis. Bankroto administratorius atidaro specialią sąskaitą, kurioje bus laikomos fizinio asmens lėšos ir per kurią bus vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais. Sužinokite, kokia preliminari kaina.

Trečiasis etapas reikalauja kruopštumo. Šiame etape bankroto administratoriui reikia pateikti mokumo atkūrimo plano projektą. Administratorius turi teisę padėti parengti projektą. Plane privalo būti nurodytos priežastys, dėl kurių asmuo negali įvykdyti teisėtų kreditorių reikalavimų, todėl reikia nurodyti įvairią informaciją, kuri parodo, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais, kokios bus bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, asmeniniams poreikiams ir jo išlaikomiems asmenims skiriamos lėšos bei kreditorių daromos nuolaidos. Kreditoriai turi teisę jokių nuolaidų nedaryti.

Planas turi būti patvirtintas kreditorių susirinkime. Jei planui yra nepritariama, galutinį sprendimą priima teismas. Kreditoriams pritarus planui, teismo sprendimas bus galutinis. Bankroto proceso metu planas galės būti tikslinamas.

Ketvirtas etapas prasideda, kai teismas patvirtina mokumo atkūrimo planą. Šiuo metu gali būti parduodamas turtas, taip pradedami dengti asmens finansiniai įsiskolinimai. Įstatymas numato, jog su kreditoriais turi būti atsiskaitoma ne rečiau kaip kartą per pusmetį, o su administratoriumi už teikiamas paslaugas – ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Fizinis asmuo taip pat privalo pranešti bankroto administratoriui apie pasikeitusią finansinę būklę ar gyvenamąją vietą.

Bankrotas ir jo alternatyva — uždelstų įsiskolinimų padengimas

Koks galėtų būti geriausias patarimas bankrutuoti nusprendusiam asmeniui? Nebankrutuok. Skamba keistai, bet po kol kas tai — geriausia išeitis. Lietuvoje pradėjo veikti Fizinių asmenų bankroto įstatymas, deja, jis nėra tobulas, painus ir dažnai nenaudingas bankrutuoti nusprendusiam žmogui.

Sakoma, kad bankrotas, tai ne pralaimėjimas. Deja, susigundžius pasinaudoti įstatymo teikiama galimybe bankrutuoti, gali tekti skaudžiai nusivilti. Nereiškia, kad Lietuvoje negalima to padaryti, jei žmogus yra slegiamas nedidelės skolos, tai nebūtų pati protingiausia išeitis. Fizinio asmens nemokumas atsiranda tada, kai asmuo negali įvykdyti finansinių įsipareigojimų, kurių terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (o tai sudaro 25000 Lt).

Ši suma atrodo solidžiai, bet ją padengti ar išmokėti galima ir be bankroto proceso. Regis, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymu buvo specialiai siekiama apriboti galimybę visiems asmenims bankrutuoti. Su nedideliu įsiskolinimu šioje šalyje bankrutuoti neapsimoka dėl kelių priežasčių. Pirma, tai teks turėti ne vieną konsultaciją su teisininkais, kad tinkamai užpildytum visas reikalingas formas, informuotum kreditorius, parengtum mokumo atkūrimo planą, kur ir vėl reikės konsultacijų.

Antra, tai plano įgyvendinimo terminas. Pagal dabar galiojantį įstatymą, jis turi trukti ne ilgiau kaip 5 metus. O tai visai netrumpas laikas žmogaus gyvenime. Skolos taip paprastai nepavyks „nusirašyti“. „Nurašoma“ skolos dalis iš esmės priklausys tik nuo kreditorių, su kuriais teks fiziniam asmeniui tartis. Nereikia pamiršti, kad gyvenimas atrodys kaip po didinamuoju stiklus. Bankroto administratorius privalės gauti visą informaciją apie gaunamas pajamas, valdovą turtą, kurį gali tekti parduoti varžytinėse, o jose ne visada pavyksta turtą parduoti ar gauti pakankamą pinigų sumą.

Fizinio asmens bankroto proceso metu, žmogaus laisvė yra suvaržoma. Asmuo privalo pranešti apie pasikeitusią gyvenamąją erdvę. Prarandama teisė užimti tam tikras pareigas, asmuo negali pasiimti paskolos ar greitojo kredito, prarandamas pasitikėjimas. O jei proceso metu žmogus prasižengia ar pavėluoja sumokėti kreditoriams, jam bankrotas yra nutraukiamas. Kita galimybė bankrutuoti bus įmanoma tik po dešimties metų.

Akivaizdu, kad skubėti bankrutuoti, kai įsiskolinimas nėra didelis, neverta. Asmeniui, tai atneš daugiau žalos nei naudos. Protingiau būtų tiesiogiai bendrauti su kreditoriais ir ieškoti kompromiso ar tam tikrų nuolaidų.

Bankrotas fiziniam asmeniui – Fizinioasmensbankrotas.info