Bankrotas — ne pasaulio pabaiga

Bankrotas — ne pasaulio pabaiga

Lietuviai — prietaringi žmonės, nors dažnai tokio apibūdinimo stengiasi atsikratyti. Mes juokiamės iš kitų, kai jiems nesiseka, bet nesugebame pripažinti savo klaidų. O tam tikri žodžiai kelią isteriją.

fiziniu_asmenu_bankrotas

Karas, maras, badas ir dar bankrotas. Nelaimių mes nemėgstame, o paskutinis terminas, kuris nurodo negalėjimą išmokėti skolų yra pats baisiausias. Suprantama, kad į bankrotą žvelgiame negatyviai. Bijoti nereikia, visame pasaulyje bankroto procesas džiaugsmo neteikia, bet nereikia visada būti pesimistu, nes įvykusi procedūra gali kardinaliai pakeisti asmens gyvenimą.

Juk nėra to blogo, kas neišeitų į gerą — daugeliui kartojo tėvai, kai dar buvome maži. Žinoma, tada finansinių įsipareigojimų našta mūsų nekankino, bet jau tada buvo formuojamas kritinis mąstymas, kuris turi pagelbėti įvairiuose gyvenimo išbandymuose.

Žinoma, reikia pripažinti, kad apie bankroto procesus, o ypač apie fizinio asmens bankrotą, mes žinome per mažai. Kai mažai žinai, tai labai ir bijai. Baimintis bankroto nereikia, tai ne pralaimėjimas, nesėkmė, lemtis. Tiesiog šiek tiek nepasisekė ir viskas.

Deja, už šį sėkmės trūkumą teks susimokėti, bet tai yra akivaizdus įspėjimas, kad kažkas negerai su asmeniniais pasirinkimais. Gal norime per daug, o dirbame per mažai. Mėgstame rizikuoti, bet niekada nepasveriame savo jėgų. Dirbame nemėgstamą darbą, keliame sau per didelius reikalavimus, perkame tai, ko mums ir taip nereikia, esame finansiškai neraštingi ar bandome mėgdžioti „žvaigždžių“ gyvenimą, rūpinamės malonumais, bet ne atsakomybe.

Fizinių asmenų bankrotas ir jo praktika Lietuvoje dar yra per menka. Daug kalbama, nemažai žadama, bet jokios papildomos pagalbos į finansinę duobę patekę asmenys nesulaukia. Suprantama, kad ši sistema tobulės ir bus perimta kitų šalių patirtis, kur ne vien tik vykdomas šis procesas, bet mąstoma, kaip padėti žmonėms, kad jie antrą kartą į tą pačią balą neįliptų.

Gyvenimas pilnas pagundų ir sunkumų, bet iššūkių išsigąsti nereikia, nes bankrotas padeda žmonėms geriau suprasti save ir savo galimybes. Vieni po bankroto procedūros drąsiai imasi verslo, kuris ir suklesti, kiti nusprendžia, kad reikia naujų žinių ir pasineria į mokslo labirintus. Svarbu laiką ir situaciją išnaudoti produktyviai, nes graužatis ar nesėkmės baimė gyvenimo kokybės nepadidins.

Bankrotas — ne pasaulio pabaiga, tai naujas kelias, į kurį reikia drąsiai žengti, o patirtis bus naudinga ne tik pačiam asmeniui, bet ir aplinkiniams, nes kuo daugiau žinai, tuo mažiau bijai. Bankrutuoti — dar ne pralaimėti, o galimybė pagaliau suvokti, kad prieš tai pasirinktas gyvenimo kelias nebuvo tinkamas. Juk viską pakeisti galima, nereikia bijoti.